Visais keliais keliaukime kartu

Trys dienos Arlbergo švilpikų respublikoje

Kelias veda slėniais, akys bėgioja pievomis tarp karvių ir medinių namukų. Šoktelėjęs iki trijų tūkstančių metrų aukščio viršūnių, žvilgsnis krinta nuo krioklio, už posūkio teka su upeliu, kol vėl įsimaišo karvių bandoje. Iš karto matyti, kad kraštas garsėja medine architektūra, sūriais ir kepsniais. Žiemą čia viskas kitaip – žemuogių pievelės virsta slidžių trasomis, o kalnų kaimeliai - slidinėjimo kurortais.  Daugiau...

Į Utenos kraštą vilioja menininkai, raganos ir kupranugaris

Sklando gandai, kad keliaujant po Utenos kraštą gali išgirsti ūžiant danguje. Jei pakėlus akis nieko nematyti, tai tikrų tikriausias ženklas, kad susidūrėte su praskrendančia ragana, užsimetusia nematomą apsiaustą. Į Pietus nuo Utenos yra ne tik jų troba, bet ir poilsiavietė – vaizdingas Tauragno ežero slėnis. Netoliese driekiasi ir kitas slėnis, kuriame aukštai iškėlęs galvą dairosi kupranugaris.  Daugiau...

Puketo sala: musonai, gibonai ir atsigaunantys paplūdimiai  

Pro banglentėmis apkrautą motorolerį pasuku link vandens, kur banglenčių sargas, sėdedamas ant smėlyje pamestos dėžės, šnekučiuojasi su sulčių pardavėju. Šis savo kioskelį perleidęs ant prekystalio pasitiesusiam katinui. Paplūdimyje vaikštinėja vienas kitas žmogelis. Tikras katiniškas rojus. Jokios skubos ir jokių spūsčių.  Daugiau...

Anykščiuose pūškuoja atsinaujinęs siaurukas ir kvepia žolelių arbata

Automobiliu riedant į Anykščius apima atostogų nuotaika. Abipus kelio nusidriekę pušynai vis tankesni, atsidarius langus pakvimpa sakais. Žalumai prasiskyrus tai čia, tai ten sublizga vanduo – ežeras, tvenkinys, upė ar upeliūkštis. Kiekvienas posūkis vilioja nerti gilyn į gamtą, kur stabtelėjus gali pasivaikščioti po vaizdingus šilus ar įmerkti kojas į vėsias, skaidrias vilnis. Tarp žiedų svajingai zyzia, nuo šakų čiulba ir kukuoja įvairiais balsais. Atostogų kraštas, ne kitaip. Ne veltui vadinamas kurortu.  Daugiau...

Kaip Zadaro pakrantėje ieškojome Paškos

Ramiai riedame siauru Pago keliuku pro Kolano kaimą. Jūra kairėje, jūra dešinėje, o priešais – lyg restoranėlis, lyg sūrių parduotuvė. Užsukę užklumpame moterėlę, pjaustančią į gabalėlius luitą Paškos sūrio. Pasirodo, ir fabrikėlis šalia, o sūriai į parduotuvę keliauja tiesiai iš jo. Sakome: „Kvieskite Pašką, padėkosime, kad tokius skanius sūrius į pasaulį paleidžia.“ Daugiau... 

Norite į Tailandą COVID-19 laikotarpiu? Nuo ko pradėti 

Pandemijos metu svajojate apie egzotiškus kraštus? Galite saugiai atostogauti Tailande, tik prieš kelionę teks paplušėti priešais kompiuterį prie dokumentų. Jau visoms šalims atverta Puketo sala. Pailsėjus joje savaitę leidžiama toliau vykti ir į Surat Thani, Ko Samui, Ko Phangan, Ko Tao. Rudenį ar žiemą galite išsitiesti saulėkaitoje po palme kuriame nors iš gražiausių smėlio paplūdimių. Daugiau...

Kaip Utenoje išdygo Dievo Apvaizdos seserų vienuolynas

Įdienojus su rinke riestainių sustoju priešais dviaukštį pastatą, dar kvepiantį dažais. Kieme pūpso cemento maišas, į sieną atremtas karutis, drenažo vamzdis – matyti, kad statybos persikėlė į išorę. Aplink namą tuoj sužaliuos gėlių darželis. Dar ne visi įrankiai suslėpti, bet langai švarutėliai, laiptas nušveistas, durų skambutis ragina greičiau jį spausti. Dievo Apvaizdos seserys greitesnės už mane – durims atsilapojus sužimba trys romios šypsenos. Daugiau...

Forarlbergo takais su žolininke ir bėgiotoju po kalnus 

Vakariausiame Austrijos pakraštyje, prie Bodeno ežero, debesis šukuoja aukštos Alpių kupros. Šimtą kilometrų iš šiaurės į pietus nusidriekusį Forarlbergą pervažiuoti automobiliu pakanka valandos. Jo žmonės pasmaguriauja ne tik Alpių sūrių, bet ir vaistažolių. „Jei kasdien suvalgysi tris ramunėles – būsi sveikas ir ilgai gyvensi“, – sako Herbertas, įsimesdamas tris baltus žiedelius į burną vietoje deserto. Daugiau...

Atsinaujinančiame Tailande – šimtmečių senumo įdomybės

Kada vėl pamatysiu Tailandą? – kirba galvoje mintis sklaidant nuotraukų albumus. Iš vienos į mane žvelgia plačiakelnis skrybėlių pynėjas, iš kitos – spalvotos žuvys, iš trečios – nustebusi beždžionė. Ketvirtojoje įsiplieskęs saulėtekis nudažo mintis aukso spalva. Veidą palietusiame drėgno oro gūsyje užuodžiu mangus ir papajas. Dar kiek, ir pasijuntu lyg tirštame, šiltame ir minkštame ore nokstantis vaisius, pakibęs ant šakos priešais Andamanų jūroje kyšančias rausvas salų kupras. Daugiau...

Havanos filme netrūksta spalvų ir aistros

Apie Malekoną išgirdau prieš gerą dešimtmetį, o gal ir daugiau. Taip vadinasi garsioji Havanos pajūrio promenada ir gatvė, apie kurią daug prirašyta ir daug istorijų pripasakota. Vos atsidūrusi Kubos sostinėje nekantrauju savo kojomis pajusti jos betonines plokštes, atsiremti į storą tarsi siena atramą, sušlapti nuo dūžtančių bangų purslų. Daugiau...

Cėsys grąžina į viduramžius

Žvakės liepsna plevena, ant sienų mesdama šešėlius. Dešine laikau žibintą, kaire remiuosi į šaltą mūrą, kad nenuriedėčiau stačiais sraigtiniais laiptais. Virš manęs ir apačioje nusidriekusi tokių pat žibintų eilė – tai mano bičiuliai, lėtai kylantys į Cėsių pilies bokštą. Dėl šios pilies per šimtą kilometrų į šiaurės rytus nuo Rygos nutolę Cėsys garsėja ne tik Latvijoje. Daugiau...

Bankokas: auksarankiai kalviai ir šventyklų bokštai

Trečiąjį šimtmetį įpusėjusi Tailando karalystės sostinė Bankokas žavus savo jaunatvišku polėkiu ir įdomiais, į praeitį pažvelgti kviečiančiais veidais. Senos istorijos čia tarsi įmegztos į gyvą, šėlstantį ir ūžiantį naujų laikų megztinį, išpuoštą baltomis budistinių šventyklų sienomis, mozaikomis ir aukso kupolais. Net gynybinius bokštus čia galima supainioti su nedidukais balto mūro rūmais. Daugiau...

Ką smagaus nuveikti Zagrebe savaitgalį?

Iš šešioliktojo namo aukšto stebiu, kaip Bano Jelačičiaus aikštėje verda turistinis turgelis. Namas ne šiaip aukštas – tai pirmasis Zagrebo dangoraižis, tikra miesto įžymybė. Kai 1959 m. saulėje sublizgo jo stikliniai fasadai, apie Zagrebą kalbėjo visa Europa. Iki jo žemyne dar tokių nebuvo. Pakilus liftu į 70 metrų aukštyje pastatą ratu juosiantį balkoną prieš akis nusidriekia visas miestas. Žvalgykis į šiaurę, pietus, rytus ir vakarus kiek širdis geidžia. Daugiau...

Vinjaleso slėnyje laikas plaukia ant debesies

Vakarinė Kubos provincija Pinar del Rio, kurioje auga geriausias pasaulyje tabakas, dažnai vadinama gražiausiu ir žaliausiu salos kampeliu. Vinjaleso slėnis banguoja tabako laukais, į kuriuos pažvelgus atrodo lyg vėjas bėgiotų dramblio ausies dydžio lapais, paeiliui mindydamas vieną, kitą, trečią, pasispyręs šoktelėtų ant kalvų. Šiame saulėtame kampelyje laikas tyliai plaukia ant debesies, per pūkinius kraštus stebėdamas nokstantį Kubos auksą, uosdamas dangun kylantį jo aromatą. Daugiau...

Dvi cerkvės Utenoje – atradimas net ir uteniškiams

Ar dažnai Utenoje išvysi popą? Ilgu juodu rūbu, aukštu kyku ant galvos… Uteniškiai tik pasikrapštys pakausį: ne, nematė tokio vaizdo. Net ir rusiška šnekta čia retenybė, nebent užsuksi  į “Lidl” apsipirkti. Bet popas visam savo gražume – tai jau tikra egzotika. Gerokai nustebau, aptikusi mieste dvi cerkves. Ne šiaip kokias nors pamirštas relikvijas, o veikiančias, ir daugel metų. Nors durys į Utenos cerkves atrakinamos tik retsykiais, pro jas įsmukti palinkėčiau kiekvienam. Daugiau...

Svečiuose pas Tailando Karalių

Čau Prajos upe plaukiančios auksinės baržos su nosyse išdrožtais mitinių būtybių kūnais, dviejų tūkstančių irkluotojų giesmės, iš šventyklų aidinčios vienuolių skanduotės ir būgnų griausmas – visa tai Bankoke buvo galima išvysti ir išgirsti spalio 21 dieną, per generalinę Tailando monarcho Ramos X-ojo paskutinės karūnavimo šventės repeticiją. O koks reginys laukė po trijų dienų! Daugiau...

Utena kviečia į žygį po bažnyčias

Girgžtelėję varteliai sudrumsčia ryto tylą, atverdami kelią į seniausios Utenoje Kristaus žengimo į dangų bažnyčios šventorių. Ant geležinių strypų žvilga rasa, žolynai skleidžia dangun savo aromatus. Pajutusi į mane įremtą žvilgsnį, pakeliu akis - Arkangelas Mykolas trimituoja nuo stogo, kviesdamas į sekmadienio mišias. Daugiau...

Bankoko kinų kvartale – lervų užkandžiai ir gryno aukso Buda

Blogas kvapas gatvėje išduoda durianų pardavėjus. Iš tolo trenkiantis arbūzo dydžio vaisius, kurio gauruota luoba primena drakono odą, Pietryčių Azijoje itin populiarus. Dėl specifinio kvapo, galinčio rungtis su užsikimšusia kanalizacija, jį dažnai draudžiama valgyti viešose uždarose patalpose, o kartais nepageidaujami ir valgytojai lauke.  Daugiau...

Kubos sostinei Havanai - 500 metų

Konkistadoro Diego Velazquezo 1519 m. įkurta Havana šiemet švenčia 500 metų jubiliejų. Net ir nieko apie šį miestą nežinodamas, iš tvirtovių dydžio ir gausos galėtum spėti, kad anuomet čia vyko kažkas itin svarbaus. Tas kažkas labai rūpėjo užjūrio valstybėms ir piratams.  Daugiau...

Estija: 10 įdomių dalykų Setomoje

Pietryčių Estijoje yra Setų karalystė – panašiai kaip Užupio Respublika, tik daug didesnė. Setų žemės driekiasi abipus Estijos ir Rusijos sienos, bet jie savęs nelaiko nei vienais, nei kitais. Ši ugro-finų kilmės etninė grupė turi savo karalių, kurį renka vieneriems metams kiekvieną rugpjūtį. Baltos setų vėliavos, išpieštos raudonais ornamentais, išsikelti prie namų negali niekas kitas, o tik tikras setas. Jei iškelia – baudžiamas pagal įstatymą. Daugiau...

Latgalos miestelyje – metalo menas ir lietuvis, kepantis blynus 

Atvėrusi „Nester Custom“ galerijos duris, patenku į vieną įdomiausių meno galerijų per pastaruosius metus. Tik žingsnis per slenkstį, ir prieš akis atsiveria metalinis menas iš didžiosios raidės. Tame mene įžiūriu daug fantazijos, taiklią akį ir neapsakomą kruopštumą. Iškart užsidegu noru pamatyti meistrą, tačiau jo nėra. „Jis remontuoja motociklą, o gal išvykęs paraliuoti po apylinkes“, - sako žmona Alina. Daugiau...

Gražiausias Utenos pastatas – bilietas į caro laikus 

Šalia Pašto stoties nusidriekusi gatvė kadaise buvo viena pagrindinių Europos magistralių, kuria iš Sankt Peterburgo į Varšuvą lėkė pašto ekspresai, riedėjo prabangios didikų karietos, lingavo diližanai, lėtai stūmėsi prekių prikrauti pirklių furgonai, dardėjo kuklūs miestiečių vežimai ir dar kuklesnės nuotykių ieškotojų bričkelės. Jodavo ir raiteliai, o kartais net pėsčiųjų pasitaikydavo. Visi norėjo keliauti saugiai ir patogiai. Daugiau...

Utena: tarp fontanų, ežerų ir parkų 

Ar nenustebtumėte sužinoję, kad Utena – kardu mojuojanti japonė rožiniais plaukais? Ją išvysite Google paieškos langelyje įrašę šio Aukštaitijos miesto vardą. Animacinio filmo herojė Maištautoja Utena tokia populiari, kad pasiglemžia bent 90 procentų paieškos rezultatų. Lyg pasaka skamba ir faktas, jog airių grupės U2 lyderis Bono jau dešimtmetį yra vienas stambiausių Utenos investuotojų, kuriam priklauso miesto centre esantis prekybos centras. Net miesto pavadinimas kartais juokais užrašomas U2ENA. Daugiau...

Žemaitukų kinkiniai finišuoja Niūronyse vykstančioje “Bėk bėk žirgeli” šventėje

Pasibaigus dvi dienas merkusiam lietui vaizdai vėl nusidažo ryškiomis spalvomis: pakelėse raudonuoja aguonos, mėlynuoja lubinai, o rapsų laukai banguoja į visus kraštus lyg geltona jūra. Iš Upytės žemaitukai patys lekia pirmyn, nė raginti nereikia. Gaivu, šilta, kvepia artėjančia vasara. Su pavasariu atsisveikindamos pienės pūstelėjus vėjui apipila švelniais pūkais. Daugiau...

Tauro ragana, Slibino guolis ir kitos istorijos apie Utenos kraštą

Vaikystėje maniau, kad Tauragnus įkūrė Tauro ragana, kasnakt šokanti ant šluotos ir šėliojanti po apylinkes iki aušros. Ten, kur temstant suspindėdavo mėnulio takas, ji atsispirdavo nuo vandens auksine klumpe. Pakilusi švilpė su vėjais nuo kalnelio ant kalnelio, lėkė slėniais, kartais čiūžteldama iki debesų.  Daugiau...

Kaip aštuonkojis paspaudė koją

Juodos uolos pakraščiu leidžiuosi į miniatiūrinį paplūdimį. Taką, vedantį skardžiu, nuo jūros pusės skiria plonas medinis turėklas. Aukšti krantai lyg gilaus puodo sienos slepia apačioje mėlynuojančią įlanką nuo pašalinių akių. Bangai atslūgus tai vienur, tai kitur iš vandens kyšteli moliuskais apaugusios lavos pagalvės, aplink kurias pliuškenasi ankstyvas nardytojas su akinukais. Daugiau...

Laumių burtai, fėjų dvaras ir Ašvienių fanai

Aš iš pasakų šalies, - sakau užsieniečiams, kai paklausia iš kur esu. Juk tik stebuklų šalyje dešimties metrų aukščio kalva – tai aukštas kalnas, o į vidury miško dunksančius akmenis paspoksoti suvažiuoja minios žmonių. Ne šiaip sau – tuos akmenis naktimis velniai nešiojo, gaidžiams pragydus mėtė, kiti atsirado raganai užkeikus auką, trenkus Perkūnui ar kokio magiško susitarimo nesilaikius. Daugiau...

Kaip Austrijos ūkininkas įkūrė rolsroisų muziejų

„Sėkmę lėmė šeimos palaikymas mano idėjai“, – sako galantiškas žilaplaukis Francas Vonieris, dėl aistros senoviniams automobiliams ne kartą nukeliavęs į tolimus pasaulio kraštus ir per penkis dešimtmečius surinkęs didžiausią pasaulyje rolsroisų kolekciją. Pasak Franco, norint įgyvendinti svajonę, svarbiausia jos nepaleisti. Anksčiau žmonės tik mandagiai nusišypsodavo, kai jis prasitardavo norįs atidaryti rolsroisų muziejų, o dabar patys ateina pasižiūrėti to, kuo netikėjo. Daugiau...

Almatoje daryk, kaip kazachai daro

Išėjus pro Almatos oro uosto vartus apspinta krūva taksistų. Grūdasi, seka iš paskos, siūlo savo paslaugas perrėkdami vienas kitą, o jų išsilenkus lekia pavymui, žūtbūt pasiryžę pasičiupti atvykėlius. Gal ir ironiška, bet Altajaus grupei priklausančiomis tiurkų kalbomis kazachas reiškia „pabėgęs į laisvę“. Tą prisimenu kaip tik tuomet, kai atkakliausias persekiotojas, pastvėręs už rankovės, pradeda derybas. Daugiau...

Inkų pėdsakais gražiausiame Peru mieste

Kai pirmą kartą atsidūriau Andų apsuptoje buvusioje Inkų imperijos sostinėje Kuske, akimirksniu supratau, kad tai – gražiausias mano iki tol matytas miestas. Galingi sienų akmenys, tvirtovių mūrai ir šventyklos, rudo akmens namai su mediniais balkonėliais, grįstos gatvės ir siauri, labirintais vedantys skersgatviai. Tarp visų šių grožybių snaudžianti istorija turi ką papasakoti, jei tik pabudinsi ją ir paklausysi. Daugiau...

Pietų Kazachstane – kalnai, kanjonai, kriokliai ir ežerai

Bekraštės stepės, Baikonuras, Astana ir Nursultanas Nazarbajevas – tiek žinojau apie Kazachstaną iki skrydžio į Almatą. Na, dar - arkliena, kumisas, arbūzai, melionai. Nesitikėjau, kad ši šalis nustebins ryškiais gamtos kontrastais - aukštais kalnais, snieguotomis viršūnėmis, giliais tarpekliais ir srauniais kriokliais, keistais sustingusio sovietų palikimo pėdsakais. Daugiau...

Septyni pasimatymai Pafose

Apsiavusi sportinius batus skubu prie gatvėje laukiančio automobilio, nors Pafose lyg ir derėtų įsispyrus į šlepetes traukti į paplūdimį. Tačiau kur kas įdomiau nulėkti į pasimatymą su istorija. Ten ir skubame su kipriete Mere, iš poros frazių perpratusia mano aistrą iškasenoms ir griuvėsiams. Kartu po salą keliaujame jau antrąsyk. Daugiau...

Kazachstano egzotika prasideda Almatoje

„Aš jūsų laukiau“, – pasigirsta balsas iš tamsos, kai siaučiant pūgai praskleidžiame kalne suręstos jurtos uždangą, atstojančią duris. Tą pačią akimirką du didžiuliai šunys, užmynę ant mano batų, įremia snukius į pilvą. Šioje jurtoje jau viešėjome vakar ir nė neketinome pakartoti vizito, tačiau taip nutiko, kad kelias pasisuko atgal. Daugiau...