La Palmos sala - Dangaus rezervatas

Parašė: Kristina Stalnionytė

Kanarų salynui priklausančioje La Palmos saloje nuo pakrančių atsišakoję keliukai vingiuoja į salos viduryje dunksantį kalną, kurio 2426 m aukščio viršūnė kyšo virš debesų. Prasibrovus pro debesų sluoksnį kiek akys užmato į visas puses matyti pūkinės paklodės. Jos gaubia kalno šlaitus, glosto ilgaspyglių kanarinių pušų miškelius.

La Palmos gyventojai ir lankytojai jau tris dešimtmečius paklųsta saloje įvestam „Dangaus įstatymui“. Tai reiškia, kad vidurnaktį visas šviesas privaloma išjungti, kad gatvių šviestuvai čia oranžinės spalvos, o jų gaubtai nukreipti žemyn. Šis įstatymas riboja atmosferos taršą, elektromagnetines bangas ir reguliuoja lėktuvų maršrutus, todėl virš salos bet kada nepaskraidysi.

Visos šios priemonės skirtos tam, kad nuo aukščiausio La Palmos šlaito, vadinamo Berniukų uola (Roque de los Muchachos), astronomai galėtų stebėti dangų. Čia išsirikiavę net 16 teleskopų, tarp jų ir didžiausias pasaulio teleskopas GRANTECAN. Dar 1985 m. įkurtoje vienoje svarbiausių ir didžiausių pasaulio observatorijų šiandien dirba kelios dešimtys astronomų iš 19 pasaulio šalių. 

Kodėl La Palmoje? Nes tai tiesiog ideali vieta stebėti žvaigždes: kalno kupra kyšo virš debesų dieną ir naktį, o dangus giedras net 300 naktų per metus. Be to, vėjas į La Palmą pučia iš Šiaurės Rytų, nuo artimiausio kranto per vandenyną įveikdamas tūkstantį kilometrų. Pakeliui išbarstęs visas dulkes, salą jis pasiekia švarutėlis.

Atsimušęs į La Palmą, vėjas susikondensuoja į debesis, bet sala aukšta, todėl astronomai išlenda iš debesų ant kalnų viršūnių. Tarša ir dulkės lieka debesyse, maždaug 1800 m aukštyje, žemiau observatorijos teleskopų. Viršuje ramu – nėra nei vėjo, nei lėktuvų, nes virš observatorijos skraidyti draudžiama. Dėl mažos taršos oras čia nevirpa ir žvaigždės neblykčioja.

2012 m. La Palmos sala buvo paskelbta pirmuoju pasaulyje Dangaus rezervatu ir iki šiol stengiamasi, kad dangus būtų tamsus ir giedras, o žmonės galėtų stebėti žvaigždes iš bet kurios vietos. Net kurortuose matyti daugybė žvaigždžių.

Prieš keletą metų La Palmoje atsirado naujas reiškinys – astroturizmas. Dabar saloje dirba kelios dešimtys sertifikuotų žvaigždžių gidų, kasdien su savo teleskopais skubančių į kalną. Sutemoms tirštėjant, jie automobiliais ir autobusėliais atsiveža grupeles žmonių virš debesų.

La Palmos kupra padalyta keturiolikai salos savivaldybių, kurių kiekviena virš debesų turi savo apžvalgos aikštelę. Jos ne bet kokios – iš tų aikštelių naktimis stebimos žvaigždės. Čia įrengti informaciniai stendai pasakoja apie dangų, o į aukštybes nukreiptos rodyklės rodo Poliarinę žvaigždę ir kitus dangaus kūnus.

Išsiruošus į žvaigždžių ekskursiją geriau nepatingėti apsirengti – naktį ant vandenyne iškilusio kalno siaubingai šalta. Nepasigailėsite pasičiupę į išvyką visus atsivežtus šiltus drabužius, net ir antkodę iš viešbučio.

Be žvaigždžių stebėjimo aikštelių, La Palmoje yra trys dangaus ekskursijų takeliai – Saulės takas, Mėnulio takas ir Observatorijos takelis prie teleskopų, kuriuo galima vaikščioti tik dieną. Naktį observatorijos teritorija uždaroma, kad jokios pašalinės švieselės netrukdytų teleskopų darbo.

Dangaus ekskursijų takeliais galima pasivaikščioti ir vieniems, tačiau daug įdomiau – su žvaigždžių gidu, kuris daug ką papasakos. O kur jį rasti? Pasiteirauti vietos kelionių agentūroje ar viešbutyje, o lankstinukų su gidų kontaktais pilna turizmo centruose, parduotuvėse, restoranuose.

Apsilankyti teleskopuose kur kas sudėtingiau. Šias ekskursijas veda juose dirbantys astronomai ir tik tris (vasarą šešis) kartus per savaitę. Norint patekti į teleskopą, reikia užsiregistruoti observatorijos internetinėje svetainėje prieš mėnesį, o vasaros metu – net prieš tris.

Astronomė ir žvaigždžių gidė Elena Nordio čia atvyko iš Italijos ir jau daug metų dirba italams priklausančiame Galileo teleskope. Prieš trjus metus ji įkūrė savo astroturizmo agentūrą „Ad Astra La Palma“. Kiekvieną laisvą vakarą Elena kartu su grupe žmonių skuba į kurią nors žvaigždžių stebėjimo aikštelę. Priekinėje keleivio sėdynėje visada keliauja diržu prisegtas Elenos teleskopas, kurį ji saugo kaip savo vaiką. Užsiregistruoti į jos organizuojamas žvaigždžių ekskursijas ir kitas dangaus stebėjimo pramogas galima internetu.

Nuo Roque de los Muchachos kalno, ant kurio stovi observatorijos, senieji salos gyventojai avarai (awara) stebėjo dangų dar prieš pasirodant ispanams. Kai pastarieji nuo 1493 m. ėmė keltis į salą, nei avarų, nei žinių apie juos greit neliko. Žinoma tik tiek, kad ši gentis čia persikėlė iš Šiaurės Afrikos. Vasarą gyvendami ant kalno, o žiemą nusileisdami prie jūros, jie augino avis, ožkas, spaudė sūrius ir stebėjo dangų.

Aplink observatorijas dar yra išlikusių avarų akmeninių pašiūrių, o ant Taburientės kraterio briaunų -  netoli dviejų dešimčių iš plokščių akmenų sukrautų bokštelių. Kai kurie jų – su išraižytais magiškais ženklais. Rastas ir nedidelis obeliskas. Obeliską ir kitų įdomių radinių galima išvysti Garafijoje (Garrafía) esančiame La Zarzos (La Zarza) muziejuje. 

Teleskopas, žvaigždės ir vynas - puikus derinys, nusprendė astronomai. Taip mano ir Elena Nordio, nes į naktines ekskursijas dažniausiai keliauja su vynu. Ne sau - žvaigždžių stebėtojams, kurie kaip tik tokias ekskursijas ir užsisako. Bepigu trypčioti tris valandas ant kalno ir kalenti dantimis. Kur kas smagiau įsisupus į šiltą antklodę ganyti akimis žvaigždes ir gurkšnoti salos paveldą, kol ateis eilė pažvelgti pro teleskopą.  

La Palmoje veikia kelios bodegos (vyno daryklos): Teneguía, Matías y Torres, Carballo, Ollo de Maso, Vega Norte. Jose gaminami vynai reti, iš neįprastų arba retesnių vynuogių rūšių. Viena didžiausių ir seniausių – Teneguía vyno darykla, į kurią galima užsukti pasivaikščiojus San Antonijaus kraterio pakraščiu, nes ji įsikūrusi visai šalia, Fuenkalientės miestelyje.

Beveik visą savo vyną, kurio neišgeria salos gyventojai ir turistai, La Palmos vyndariai eksportuoja į Ispaniją. O lieka jo nedaug. La Palmos vynų, kaip ir romo, tikriausiai neparagausite niekur kitur. Pasak bodegos Teneguía direktoriaus Karloso Lozano (Carlos Lozano), kadaise saloje buvo daugiau vyno nei vandens, tada visi svečiai būdavo vaišinami vynu.

XX a. La Palmos vynuogynus apnikus kenkėjams, vyno pramonė nukentėjo. Didžiausia, 1947 m. saloje įkurta Teneguía bodega virto kooperatyvu, vienijančiu 300 vyndarių, bodegos akcininkų. Jie kasmet čia suveža savo derlių. Baltuosius vynus salos vyndariai gamina iš Listán blanco, Vijarriego, Malvasía aromática, Gual ir Sabro vynuogių, raudonuosius – iš Negramol vynuogių.

Garafijoje vidury vynuogynų veikia iš lavos plytų pastatytas restoranas „La Mata“. Už lango noksta vynuogės, o padavėjai iš jų spaustus vynus pilsto svečiams. Šio restorano valgiaraštyje daug tradicinių La Palmos patiekalų, kurių kainos – kaip ir kitur, tačiau vieta - išskirtinė.